Klinikinis kraujo krešėjimo taikymas sergant širdies ir smegenų kraujagyslių ligomis (1)


Autorius: Sėkmė   

1. Kraujo krešėjimo projektų klinikinis taikymas sergant širdies ir smegenų kraujagyslių ligomis

Pasaulyje žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių bei smegenų kraujagyslių ligomis, skaičius yra didelis ir kasmet didėja.Klinikinėje praktikoje dažni pacientai pasireiškia trumpai, juos lydi smegenų kraujavimas, o tai neigiamai veikia prognozę ir kelia grėsmę pacientų gyvybės saugumui.
Širdies ir smegenų kraujagyslių ligų yra daug, o jas įtakojantys veiksniai taip pat labai sudėtingi.Nuolat gilinant klinikinius krešėjimo tyrimus, nustatyta, kad sergant širdies ir smegenų kraujagyslių ligomis krešėjimo faktoriai taip pat gali būti naudojami kaip šios ligos rizikos veiksniai.Klinikiniai tyrimai parodė, kad tiek išorinis, tiek vidinis tokių pacientų krešėjimo keliai turės įtakos tokių ligų diagnozei, įvertinimui ir prognozei.Todėl pacientams, sergantiems širdies ir smegenų kraujagyslių ligomis, labai svarbus kompleksinis pacientų krešėjimo rizikos įvertinimas.reikšmę.

2. Kodėl sergantieji širdies ir smegenų kraujagyslių ligomis turėtų atkreipti dėmesį į krešėjimo rodiklius

Širdies ir smegenų kraujagyslių ligos yra rimtą pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei keliančios ligos, kurių mirtingumas ir neįgalumas yra didelis.
Nustačius kraujo krešėjimo funkciją pacientams, sergantiems širdies ir smegenų kraujagyslių ligomis, galima įvertinti, ar pacientui nėra kraujavimo ir venų trombozės riziką;vėlesnio antikoaguliacinio gydymo metu taip pat galima įvertinti antikoaguliacinį poveikį ir vadovautis klinikiniais vaistais, kad būtų išvengta kraujavimo.

1).Sergantiems insultu

Kardioembolinis insultas yra išeminis insultas, atsirandantis dėl kardiogeninių embolų išsiskyrimo ir atitinkamų smegenų arterijų embolijos, kuris sudaro 14–30 % visų išeminių insultų.Tarp jų, su prieširdžių virpėjimu susijęs insultas sudaro daugiau nei 79 % visų kardioembolinių insultų, o kardioemboliniai insultai yra sunkesni, todėl juos reikia anksti nustatyti ir aktyviai įsikišti.Norint įvertinti trombozės riziką ir pacientų antikoaguliacinį gydymą bei antikoaguliacinį gydymą, klinikiniai reikalingi krešėjimo rodikliai, skirti įvertinti antikoaguliacinį poveikį, ir tikslūs antikoaguliaciniai vaistai, apsaugantys nuo kraujavimo.

Didžiausia rizika pacientams, sergantiems prieširdžių virpėjimu, yra arterijų trombozė, ypač smegenų embolija.Antikoaguliacijos rekomendacijos dėl antrinio prieširdžių virpėjimo smegenų infarkto:
1. Įprastai nedelsiant vartoti antikoaguliantų nerekomenduojama sergantiesiems ūminiu smegenų infarktu.
2. Pacientams, gydomiems trombolize, paprastai nerekomenduojama vartoti antikoaguliantų per 24 valandas.
3. Jei nėra kontraindikacijų, tokių kaip polinkis kraujuoti, sunki kepenų ir inkstų liga, kraujospūdis >180/100mmHg ir kt., selektyviu antikoaguliantų vartojimu gali būti laikomos šios sąlygos:
(1) Pacientai, patyrę širdies infarktą (pvz., dirbtinį vožtuvą, prieširdžių virpėjimą, miokardo infarktą su sienelės trombu, kairiojo prieširdžio trombozę ir kt.), yra linkę į pasikartojantį insultą.
(2) pacientams, sergantiems išeminiu insultu, kurį lydi baltymo C trūkumas, baltymo S trūkumas, atsparumas aktyviam baltymui C, ir kiti pacientai, sergantys trombopronu;pacientams, kuriems yra simptominė ekstrakranijinė disekacinė aneurizma;pacientams, sergantiems intrakranijine ir intrakranijine arterijų stenoze.
(3) Smegenų infarktą patyrę pacientai, gulintys ant lovos, gali naudoti mažą heparino dozę arba atitinkamą LMWH dozę, kad išvengtų giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos.

2).Krešėjimo indekso stebėjimo reikšmė, kai vartojami antikoaguliantai

• PT: laboratorijos INR rodikliai yra geri ir gali būti naudojami koreguojant varfarino dozę;įvertinti rivaroksabano ir edoksabano kraujavimo riziką.
• APTT: gali būti naudojamas vertinant (vidutinių dozių) nefrakcionuoto heparino veiksmingumą ir saugumą bei kokybiškai įvertinti dabigatrano kraujavimo riziką.
• TT: jautrus dabigatranui, naudojamas dabigatrano likučiui kraujyje patikrinti.
• D-dimeras/FDP: gali būti naudojamas antikoaguliantų, tokių kaip varfarinas ir heparinas, terapiniam poveikiui įvertinti;ir įvertinti trombolizinių vaistų, tokių kaip urokinazė, streptokinazė ir alteplazė, terapinį poveikį.
• AT-III: jis gali būti naudojamas heparino, mažos molekulinės masės heparino ir fondaparinukso vaistų poveikiui nustatyti ir nurodyti, ar klinikinėje praktikoje būtina keisti antikoaguliantus.

3).Antikoaguliacija prieš ir po prieširdžių virpėjimo kardioversijos

Prieširdžių virpėjimo kardioversijos metu yra tromboembolijos rizika, o tinkamas antikoaguliacinis gydymas gali sumažinti tromboembolijos riziką.Hemodinamiškai nestabiliems pacientams, sergantiems prieširdžių virpėjimu, kuriam reikia skubios kardioversijos, antikoaguliacijos pradžia neturėtų atidėti kardioversijos.Jei nėra kontraindikacijų, kuo greičiau reikia vartoti hepariną arba mažos molekulinės masės hepariną arba NOAC ir tuo pačiu metu atlikti kardioversiją.