Du pagrindiniai kraujo krešėjimo tyrimai – aktyvuoto dalinio tromboplastino laikas (APTT) ir protrombino laikas (PT) – padeda nustatyti krešėjimo sutrikimų priežastį.
Kad kraujas išliktų skystos būsenos, organizmas turi atlikti subtilų balansavimo veiksmą. Kraujyje cirkuliuoja du kraujo komponentai: prokoaguliantas, kuris skatina kraujo krešėjimą, ir antikoaguliantas, kuris slopina krešėjimą, kad palaikytų kraujo tekėjimą. Tačiau, kai pažeidžiama kraujagyslė ir sutrinka pusiausvyra, pažeistoje vietoje kaupiasi prokoaguliantas ir prasideda kraujo krešėjimas. Kraujo krešėjimo procesas yra grandis po jungties, ir jį gali aktyvuoti bet kurios dvi lygiagrečiai veikiančios krešėjimo sistemos – vidinės arba išorinės. Endogeninė sistema aktyvuojama, kai kraujas kontaktuoja su kolagenu arba pažeistu endoteliu. Išorinė sistema aktyvuojama, kai pažeistas audinys išskiria tam tikras krešėjimo medžiagas, tokias kaip tromboplastinas. Paskutinis bendras dviejų sistemų kelias veda į kondensacijos viršūnę. Kai šis krešėjimo procesas, nors atrodo momentinis, gali būti atliekami du pagrindiniai diagnostiniai tyrimai: aktyvuoto dalinio tromboplastino laikas (APTL) ir protrombino laikas (PT). Šių tyrimų atlikimas padeda tiksliai diagnozuoti visus krešėjimo sutrikimus.

 

1. Ką rodo APTT?

APTT tyrimas įvertina endogeninius ir bendrus krešėjimo kelius. Tiksliau, jis matuoja, kiek laiko užtrunka, kol kraujo mėginyje susidaro fibrino krešulys, pridėjus veikliosios medžiagos (kalcio) ir fosfolipidų. Šis tyrimas yra jautresnis ir greitesnis nei dalinis tromboplastino laikas. APTT dažnai naudojamas gydymui kepenų violetu stebėti.

Kiekviena laboratorija turi savo normalią APTL vertę, tačiau paprastai ji svyruoja nuo 16 iki 40 sekundžių. Ilgesnis laikas gali rodyti ketvirtojo endogeninio kelio domeno Xia faktoriaus nepakankamumą arba bendro kelio I, V arba X faktorių trūkumą. Pacientams, sergantiems vitamino K trūkumu, kepenų liga arba išplitusia intravaskuline koagulopatija, APTL pailgėja. Tam tikri vaistai – antibiotikai, antikoaguliantai, narkotiniai vaistai, narkotiniai vaistai arba aspirinas – taip pat gali pailginti APTL.

Sumažėjęs APTT gali atsirasti dėl ūminio kraujavimo, didelių opų (išskyrus kepenų vėžį) ir kai kurių vaistų vartojimo, įskaitant antihistamininius vaistus, antacidinius vaistus, rusmenės preparatus ir kt.

2. Ką rodo kineziterapinis tyrimas?

PT tyrimas įvertina išorinius ir bendrus krešėjimo kelius. Skirtas gydymui antikoaguliantais stebėti. Šis tyrimas matuoja laiką, per kurį plazma kreša po to, kai į kraujo mėginį pridedama audinių faktoriaus ir kalcio. Tipinis normalus PT laikas yra nuo 11 iki 16 sekundžių. Pailgėjęs PT laikas gali rodyti trombino profibrinogeno arba V, W arba X faktorių trūkumą.

Pacientai, kuriems pasireiškia vėmimas, viduriavimas, kurie valgo žalias lapines daržoves, vartoja alkoholį ar ilgalaikį gydymą antibiotikais, antihipertenzinius vaistus, geriamuosius antikoaguliantus, narkotinius vaistus ir dideles aspirino dozes, taip pat gali pailginti propiraminį laiką (PT). Žemos kokybės PT taip pat gali sukelti antihistamininiai vaistai, barbitūratai, antacidai arba vitaminas K.

Jei paciento protrauminis laikas (PT) viršija 40 sekundžių, reikės į raumenis suleisti vitamino K arba šviežiai džiovintos šaldytos plazmos. Periodiškai vertinkite paciento kraujavimą, tikrinkite jo neurologinę būklę ir atlikite slapto kraujo tyrimus šlapime ir išmatose.

 

3. Paaiškinkite rezultatus

Pacientui, kurio krešėjimo sutrikimas, paprastai reikia atlikti du tyrimus – APTT ir PT, ir jums reikės interpretuoti šiuos rezultatus, išlaikyti šiuos laiko testus ir galiausiai paskirti gydymą.