Kraujo krešėjimas paprastai neegzistuoja, nesvarbu, ar jis geras, ar blogas. Kraujo krešėjimas turi normalų laiko intervalą. Jei jis yra per greitas arba per lėtas, tai bus kenksminga žmogaus organizmui.

Kraujo krešėjimas bus tam tikrose normos ribose, kad žmogaus organizme nesusidarytų kraujavimas ir trombų susidarymas. Jei kraujo krešėjimas yra per greitas, tai paprastai rodo, kad žmogaus organizmas yra hiperkoaguliacinės būsenos, todėl yra linkę pasireikšti širdies ir kraujagyslių bei smegenų kraujagyslių ligoms, tokioms kaip smegenų infarktas ir miokardo infarktas, apatinių galūnių venų trombozė ir kitos ligos. Jei paciento kraujas kreša per lėtai, tikėtina, kad bus sutrikęs krešėjimas, polinkis į kraujavimo ligas, tokias kaip hemofilija, o sunkiais atvejais – sąnarių deformacijas ir kitas nepageidaujamas reakcijas.

Geras trombino aktyvumas rodo, kad trombocitai gerai funkcionuoja ir yra labai sveiki. Krešėjimas – tai kraujo virsmo iš tekančios būsenos į gelio būseną procesas, kurio esmė – tirpaus fibrinogeno pavertimas netirpiu fibrinogenu plazmoje. Siaurąja prasme, pažeidus kraujagysles, organizmas gamina krešėjimo faktorius, kurie savo ruožtu aktyvuojami ir gamina trombiną, kuris galiausiai fibrinogeną paverčia fibrinu ir taip skatina kraujo krešėjimą. Krešėjimas paprastai apima ir trombocitų aktyvumą.

Ar krešėjimas geras, ar ne, daugiausia vertinamas pagal kraujavimo ir laboratorinius tyrimus. Krešėjimo disfunkcija reiškia krešėjimo faktorių problemas, sumažėjusį jų kiekį arba sutrikusią funkciją ir įvairius kraujavimo simptomus. Gali pasireikšti savaiminis kraujavimas, odoje ir gleivinėse gali būti pastebima purpura, ekchimozė, kraujavimas iš nosies, dantenų kraujavimas ir hematurija. Po traumos ar operacijos padidėja kraujavimo kiekis, o kraujavimo laikas gali pailgėti. Nustačius protrombino laiką, dalinai aktyvuotą protrombino laiką ir kitus rodiklius, galima nustatyti, kad krešėjimo funkcija nėra gera, ir reikia išsiaiškinti diagnozės priežastį.